Ar verta migruoti į debesiją: septyni klausimai prieš sprendimą

Septyni klausimai

Į juos verta atsakyti raštu, prieš kalbantis su tiekėjais:

• Koks apkrovos profilis? Kintanti apkrova debesijoje laimi; stabili ir prognozuojama dažnai pigesnė vietinėje infrastruktūroje.
• Kiek laiko sistema gali neveikti? Nuo atsakymo priklauso architektūra ir kaina — daug labiau nei nuo pasirinkto tiekėjo.
• Kiek duomenų galima prarasti? RPO nustato replikacijos ir kopijų reikalavimus, o šie sudaro didelę dalį sąskaitos.
• Kur duomenys gali būti saugomi? Reguliuojamose srityse tai apriboja regionus ir kartais paslaugų pasirinkimą.
• Kokios komandos kompetencijos? Debesija perkelia darbą nuo geležies prie konfigūracijos ir kaštų valdymo — tai kitas įgūdžių rinkinys.
• Kaip atrodys kaštai po dvejų metų? Skaičiuoti verta ne migraciją, o eksploataciją: rezervavimai, duomenų srautai, saugyklos klasės.
• Kas atsitiks, jei reikės grįžti? Atsakymas „negalėsime” yra teisėtas, bet jį reikia priimti sąmoningai.

Dažniausia klaida

Vadinamoji lift-and-shift migracija perkelia virtualias mašinas tokias, kokios jos yra. Techniškai tai veikia, ir būtent todėl klaida pastebima tik gavus sąskaitą.

Vietinėje infrastruktūroje serverio veikimas visą parą nieko papildomai nekainuoja — įranga jau nupirkta. Debesijoje tai tiesioginė mėnesio išlaida. Architektūra, kuri buvo racionali savoje serverinėje, debesijoje tampa brangi be jokios naudos.

Kada debesija tikrai laimi

Yra atvejų, kai atsakymas beveik visada teigiamas: kintanti arba sezoninė apkrova, poreikis greitai kurti ir naikinti aplinkas, geografiškai išsklaidyti naudotojai, valdomos paslaugos ten, kur komanda nenori prižiūrėti infrastruktūros.

Ir atvirkščiai — stabili apkrova, griežti duomenų vietos reikalavimai ir jau nupirkta bei nenusidėvėjusi įranga dažnai reiškia, kad hibridinis modelis pigesnis ir paprastesnis.