Kodėl pradėti nuo vieno proceso
Plati automatizavimo programa reikalauja sprendimų apie dešimtis procesų vienu metu, dar prieš turint patirties. Rezultatas dažniausiai — ilgas sąrašas prioritetų ir nė vieno veikiančio sprendimo.
Vienas užbaigtas procesas duoda tris dalykus, kurių neduoda joks dokumentas: realų rezultatą, patikrintas integracijas ir komandos patirtį. Nuo to plėstis daug pigiau nei nuo prielaidų.
Keturi kriterijai, pagal kuriuos verta rinktis
Ne kiekvienas erzinantis procesas yra geras kandidatas. Praktikoje pakanka keturių klausimų, ir juos galima atsakyti be jokio įrankio:
Kur dažniausiai klystama
Pirmoji klaida — rinktis procesą pagal tai, kuris labiausiai erzina, o ne pagal tai, kuris duos aiškiausią rezultatą. Erzinantis procesas dažnai yra sudėtingas būtent todėl, kad jame daug išimčių.
Antroji — automatizuoti procesą tokį, koks jis yra. Jei eiga susiformavo atsitiktinai per kelerius metus, automatizavimas tiesiog pagreitina blogą tvarką. Prieš automatizuojant verta klausti, kurie žingsniai apskritai reikalingi.
Trečioji — palikti neapibrėžtas ribas. Turi būti aišku, ką sistema daro savarankiškai, kur būtinas žmogaus patvirtinimas ir kas atsitinka, kai įvyksta kažkas nenumatyta.
Kaip atrodo pirmas žingsnis praktikoje
Realiai pakanka savaitės, kad būtų aišku, ar procesas tinkamas. Per tą laiką išmatuojama esama būklė, aprašoma eiga su išimtimis, patikrinama, ar duomenys pasiekiami, ir sutariama, kas bus laikoma sėkme.
Tik po to prasideda techninis darbas. Toks eiliškumas atrodo lėtesnis, bet jis pašalina dažniausią automatizavimo projektų žlugimo priežastį — sprendimą, kuris veikia demonstracijoje ir nepasiekia produkcijos.
